Lietuvoje skambės Gatvės muzikos diena, į renginius kvies ir Muziejų naktis
Vilnius, gegužės 18 d. (BNS). Lietuvos miestuose ir miesteliuose šeštadienį vyks du tradiciniai renginiai – Gatvės muzikos diena (GMD) bei Muziejų naktis.
Šiųmetis GMD šūkis – „Kviesk šokiui miestą“. Renginio organizatorių teigimu, šį muzikos renginį nuo pat pradžių lydėjo šokis, tad šiemet norima atiduoti duoklę šiai išraiškos formai, kuri nėra tik natūrali reakcija į muziką.
Aštuonioliktą kartą rengiama šventė vyks daugiau nei 30-yje miestų, daugiausia pasirodymų, kaip įprastai – Vilniuje.
„Sostinėje pasirodymų yra virš 200 per visą miestą, apie 1,3 tūkst. žmonių. Turim didelių šokių kolektyvų, tai dėl to tas skaičius truputį išaugo“, – BNS sakė GMD projekto vadovė ir koordinatorė Viktorija Mamontovaitė.
„Kaunas sugrįžo, kurio nebuvo metus ar du. Tai čia smagus momentas“, – pridūrė ji.
Gatvės muzikos diena pradėta rengti 2007 metais, jos tėvo, dainininko ir dainų kūrėjo Andriaus Mamontovo iniciatyva, kai jis savo draugams elektroniniu paštu išsiuntė kvietimus išeiti į lauką ir groti sostinės gatvėse.
Nuo tada ši diena tapo ne tik reikšminga tradicija Lietuvoje, bet išsiplėtė ir į kitas šalis. Per pastaruosius keliolika metų Gatvės muzikos dieną savarankiškai suorganizavo Norvegija, Belgija, Ukraina, Rusija, Latvija, Baltarusija, Olandija, Gruzija, Armėnija, Islandija bei Airija.
Šventės metu profesionalūs muzikantai ir mėgėjai išeina į Lietuvos miestų gatves, kiemus, skverus ir aikštes, kur atliekama įvairi muzika bei su ja susiję performansai.
Šeštadienį vakarop Vilniuje, Lukiškių aikštėje, rengiamas paramos koncertas „Laisvės vaikams“. Jo metu suaukotos lėšos bus skirtos Ukrainos karo našlaičių vasaros stovykloms Lietuvoje finansuoti.
Čia specialius pasirodymus surengs Jessica Shy, Benas Aleksandravičius-BA, Silvester Belt, Monika Liu, Monique, grupė „Jauti“, grupė „Shower“, Rokas Yan, DJ Nevykėlė, ir kiti.
Šiemet į stovyklas planuojama atvežti apie 500 vaikų, pirmosios prasidės jau birželį ir tęsis visą vasarą. Šį projektą iniciatyva „Stiprūs kartu“ organizuoja jau trečią kartą.
Muziejų dieną – per 100 renginių
Tą pačią dieną minint Tarptautinę muziejų dieną, Lietuvos muziejai pasiūlys daugiau nei šimtą nemokamų veiklų visoje šalyje – kvies į performansus, instaliacijas, spektaklius, parodas, ekskursijas, edukacinius užsiėmimus, kūrybines dirbtuves, koncertus.
Pavyzdžiui, Anykščių šv. Mato bažnyčios sandėlyje bus pristatyta istorinė ekspozicija, o Mažeikių muziejus pakvies į naują nuolatinę interaktyvią ekspoziciją „Naftos kelias“.
Vilniuje vyks aktorės, tarpdisciplininio meno kūrėjos Kristinos Švenčionytės performansas pagal britų karo korespondentės Christinos Lamb knygą „Mūsų kūnai – jų karo laukas“.
„Akcijos tikslas – pakviesti visuomenę ateiti į muziejus ir susipažinti su čia veikiančiomis parodomis, ekspozicijomis, dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose ir kituose renginiuose tokiu paros metu, kai paprastai muziejai neveikia“, – sako Tarptautinės muziejų tarybos Lietuvos nacionalinis komiteto vadovė Sigita Bagužaitė-Talačkienė.
„Akcijos metu stengiamasi įvairioms lankytojų grupėms kuo įtaigiau pristatyti muziejų rinkinius, teikiamas paslaugas, taip paskatinant visuomenę labiau domėtis įvairiapuse muziejų veikla, dažniau juose lankytis“, – teigia ji.
Europos muziejų naktis vyksta 20-tą kartą. Lietuvos muziejai prie akcijos jungiasi 19-tą kartą.
[email protected], Lietuvos naujienų skyrius
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Kaip tapti BNS vartotoju?
Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.
Naujienų srautas
Šeštadienis, gegužės 18
Penktadienis, gegužės 17
Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką - KOMENTARAS
Komentaras
Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.
Edward Lucas
2024-04-23
Skleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo dauguma rinkėjų ir dauguma įstatymų leidėjų: didelį pagalbos Ukrainai paketą, kuris greičiausiai bus galutinai priimtas šią savaitę.
Žinoma, demokratija yra netvarkinga. Sunku įsivaizduoti politinę aklavietę ir taškų rinkimą Valstybės Dūmoje, keliantį tokius galvasopius Vladimirui Putinui. Rusija turi didžiulių vidaus problemų. Jos nenukreipia sprendimų priėmėjų dėmesio. Taip pat niekas negali įsivaizduoti, kad Kremlius su savo sąjungininkais ginčytųsi dėl naštos pasidalijimo. Rusijoje svarbus tik vienas dalykas: ką sako bosas. Ukrainiečiai kovoja ir žūsta už teisę į tokius pasirinkimus, kokius ką tik pademonstravo amerikiečiai: laisvę daryti klaidas ir jas taisyti.
Tačiau tos klaidos vis tiek pavojingos ir brangios. JAV politinė sistema yra smarkiai nukentėjusi dėl poliarizacijos ir dezinformacijos. Diskusijos Kongrese nebuvo blaivus konkuruojančių prioritetų įvertinimas augančių skolų sąlygomis. Jas buvo apnikęs pozavimas, absurdas ir dar blogiau. Joe Bideno administracija irgi padarė didelių klaidų, ypač susilaikydama nuo tokios karinės pagalbos, kokia sutrumpintų karą, skyrimo. Iš to kilo toks chaosas ir aklavietė, kokio nebuvo nuo XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio. Tai visam laikui pakirto sąjungininkų pasitikėjimą Amerikos patikimumu – dešimtmečius kauptą turtą. Ir visa tai – prieš papildomą netikrumą dėl galimo Donaldo Trumpo sugrįžimo į valdžią.
Europa irgi padarė klaidų. Tiesa, ji nuveikė daug (energetikos, pabėgėlių ir pagalbos klausimai). Tačiau to nepakanka. Jos dydis ir turtas leidžia jai padaryti daug daugiau. Sprendimai nedera su pakilia retorika. Jei sąjungininkės Europoje būtų padidinusios šaudmenų gamybą vos prasidėjus karui, Ukrainai dabar nestigtų sviedinių, ginklų ir kitos svarbios ginkluotės. Amerikiečiai pagrįstai jaučia nuoskaudą dėl savo sąjungininkų Europoje trūkumų Ukrainos ir kitais klausimais.
Iš to pelnosi Putino režimas. Kol Vakarai atidėliojo ir išsisukinėjo, Rusija sėkmingai perėjo prie karo ekonomikos. Kremlius apeina sankcijas. Jis sustiprino savo valdžią. Užmezgė naujų tarptautinių ryšių su Šiaurės Korėja bei Kinija. Rusų generolai pasimokė iš savo pirminių tragiškų karinių klaidų ir išvystė naujų taktikų, pavyzdžiui, kvailą, bet efektyvią „sklandančių bombų“, kurios dabar smogia Ukrainos gynybai, taktiką.
Ukraina savo ruožtu moka už kitų padarytas klaidas. Daugybė jos geriausių karių be reikalo atidavė savo gyvybę, nes stigo reikalingų ginklų ir įrangos. Būsimiems puolimams trukdys karių stygius. Nuolankus dėkingumas nepatikimiems draugams gadina nervus.
Pastaruosius dvejus metus ukrainiečiai narsiai pirko Vakarams laiką. Atėjo metas pabusti. Metas kurti planus ir priimti sudėtingus sprendimus. Deja, daug to laiko buvo iššvaistyta.
Politinis proveržis Vašingtone užkirto kelią pralaimėjimui ir leido vėl įsivaizduoti pergalę. Kas nutiks vėliau, priklauso nuo to, ar amerikiečiai bei europiečiai pasimokys iš klaidų, ar darys jų dar daugiau. Ar per šią vasarą Vašingtone vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, pavyzdžiui, bus susitarta dėl Ukrainos kelio narystės link? Ar Aljanso narės detalizuos Vilniuje sutartus gynybos planus? Ar jos aprūpins Ukrainą tolimojo nuotolio tiksliųjų smūgių ginklais, galinčiais sutrikdyti ne tik Rusijos puolimą, bet ir jos gynybą? Ar dabar sąjungininkai konfiskuos Rusijos užsienio turtą? Ar jie nutrauks verslo santykius su Rusija? Ar jie pradės aiškiai įvardyti savo karo tikslus? Trumpai tariant: ar dabar mes rimtai nusiteikę? Nuo šio klausimo priklauso ne tik Ukrainos, bet ir viso pasaulio likimas.
----------
E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.